Bėgant dešimtmečiams
Nuo 1940 metų, kai į Vilnių iš Vytauto Didžiojo universiteto Kaune buvo perkeltas Humanitarinių mokslų fakultetas, buvo įkurta Lietuvių kalbos katedra. Nepaisydami per tuos 80 metų įvykusių įvairių istorinių perversmų, suiručių, karo negandų, sovietizacijos, Katedros žmonės puoselėjo lituanistiką, plėtojo mokslinius tyrinėjimus, parašė šimtus monografijų, vadovėlių, tūkstančius mokslinių straipsnių, išugdė ne vieną mokslininkų kartą.
Jau per pirmąjį Katedros gyvavimo dešimtmetį užsimota aprėpti įvairias mokslinių tyrinėjimų sritis.
Visą laiką išskirtinio susidomėjimo sulaukdavo kalbos istorijos ir dialektologijos tyrinėjimai. Pr. Skardžiaus, J. Kruopo, J. Senkaus pradėtus darbus sėkmingai tęsė jų pasekėjai J. Kabelka, J. Palionis, V. Mažiulis, J. Kazlauskas, Z. Zinkevičius, V. Grinaveckis, A. Girdenis, V. Kardelis ir kiti mokslininkai.
Dar tarpukaryje A. Salio pradėtus mokslinius fonologijos tyrinėjimus plėtojo ir plėtoja A. Pupkis, A. Girdenis, R. Kliukienė, V. Kardelis, E. Švageris. Morfologijos specialistų J. Žukauskaitės, A. Laigonaitės, K. Ulvydo, A. Paulauskienės, R. Venckutės, A. Smetonos, M. Ramonienės, G. Judžentytės-Šinkūnienės parengtos knygos ir straipsniai ne tik paaiškina daugelį morfologijos mokslo paslapčių, bet ir atveria erdves ateities tyrinėtojams. Leksikos, leksikografijos, žodžių darybos paslaptys gvildenamos V. Urbučio, E. Jakaitienės, A. Smetonos, E. Zaikausko, V. Zubaitienės ir kitų mokslininkų darbuose. J. Jablonskio pradėtus sintaksės tyrinėjimus ir mokymą plėtojo J. Balkevičius, V. Labutis, L. Laužikas, A. Judžentis, E. Jasionytė-Mikučionienė.
Vis daugiau susidomėjimo sulaukia J. Pikčilingio, R. Koženiauskienės, I. Smetonienės, A. Valotkos, M. Smetonos ir kitų stilistikos, retorikos ir kultūrinės lingvistikos mokslininkų tyrinėjimai. Visais laikais Katedros žmonėms buvo svarbūs kalbos politikos ir norminimo reikalai. J. Balčikonio pradėtus darbus sėkmingai tęsė A. Piročkinas, A. Pupkis, L. Laužikas, N. Linkevičienė, I. Smetonienė ir kiti mokslininkai. Niekada Katedra neliko nuošalyje nuo lietuvių kalbos mokymo, didaktikos, pedagogikos, metodikos reikalų. Šios srities tyrinėjimais labiausiai domėjosi A. Ašmantas, Pr. Gailiūnas, A. Šoblinskas, B. Dobrovolskis, K. Bredelis.
Apžvelgiant 80 Katedros gyvavimo metų, galima teigti, kad jau kelios kartos kūrybiškų, iniciatyvių mokslininkų yra vienijamos idėjos puoselėti lingvistikos tyrinėjimus, teikti naudą Tautai ir Valstybei.
Dabartinės Katedros žmones buria mokslo tema „Sinchroniniai ir diachroniniai fonologinės, leksinės ir gramatinės lietuvių kalbos sistemos tyrimai“. Kartu su Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos skyriumi ji organizuoja Jono Jablonskio konferencijas (http://www.jablonskio-konferencija.flf.vu.lt/lt/), yra Prano Skardžiaus vardo konferencijos rengėja, daugiau paskaityti galima čia:
Leidžia žurnalą „Lietuvių kalba“ (http://www.lietuviukalba.lt/index.php/lietuviu-kalba).
Kęstutis Bredelis