Pranešėjai

Lietuvių pedagogas, kalbininkas. Daktaras (socialiniai mokslai; pedagogikos mokslų kandidatas 1968). 1951 m. baigė Telšių mokytojų seminariją, 1953 m. – Klaipėdos mokytojų institutą, 1956 m. – Vilniaus pedagoginį institutą, 1965 m. – Vilniaus universitetą. Mokytojavo Klaipėdos (1951–1953), Klaipėdos rajono (1953–1956) mokyklose; 1956–1958 m. Klaipėdos rajono Plikių vidurinės mokyklos direktorius. 1958–1962 m. dirbo Pedagogikos mokslinio tyrimo institute, 1965–1973 m. šio instituto sektoriaus vedėjas, 1980–1987 m. direktorius. 1973–1980 m. Švietimo ministerijos Mokyklų valdybos viršininkas, 1987–1993 m. Lietuvos pedagogų kvalifikacijos instituto Lietuvių kalbos ir literatūros katedros vedėjas; docentas (1984). 1993–2000 m. dėstė Vilniaus universitete.

Mokslinės veiklos sritys – kalbos dėstymo metodika, kalbos kultūra. Parašė lietuvių kalbos vadovėlių šeštai (su kitais, 1973, 1983), aštuntai–devintai (1988, 1998), devintai (su R. Koženiauskiene 2005, 2006), dešimtai (su R. Koženiauskiene 2000) klasei, metodinių ir mokomųjų priemonių, sudarė mokymo priemones Lietuvių kalbos rašybos kartojimo pratimai (2018), Lietuvių kalbos skyrybos kartojimo pratimai (2019).

Lietuvių kalbininkė. Habil. dr. (hum. m.; filol. m. dr. 1988). 1962 m. baigusi Vilniaus universitetą iki 2006 m. jame dėstė; profesorė (1989). 1988–1991 m. ir 1994–1996 m. Lietuvių kalbos katedros vedėja. 1991–1993 m. dirbo Oslo universitete.

Tyrinėja lietuvių kalbos priesaginius veiksmažodžius (Veiksmažodžių daryba: Priesagų vediniai, 1973), dabartinės lietuvių kalbos nominatyvinių žodžių leksinę reikšmę (Leksinė semantika, 1988), leksikografiją (Leksikografija, 2005), norvegų rašomosios kalbos istoriją.

Parašė studijų vadovų aukštosioms mokykloms (Lietuvių kalbos morfologija, su kitais, 1976, Lietuvių kalbos leksikologija, 1980), lietuvių kalbos vadovėlį kitataučiams Lietuviškai apie Lietuvą (1994, papildytas 1995). Parengė knygas Lietuvių kalbos leksikologijos ir morfologijos pratybos (su kitais, 1980), Ką ir kaip reiškia žodžiai (1986), Lietuvių–norvegų kalbų žodyną (su kitais, 2001), Lietuvių–norvegų kalbų žodyną (su S. Berg-Olsen, 2007). Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos (1994, 1997) viena autorių. Šv. Olavo ordino Riterio kryžius (Norvegija, 1998).

Lietuvių kalbininkė, vertėja. Habil. dr. (hum. m., 2001). 1967 m. baigusi Vilniaus universitetą (klasikinę filologiją) dėsto jame (iš pradžių dirbo administracinį, pedagoginį darbą), 1996–2006 m. Lietuvių kalbos katedros vedėja; profesorė (2002).

Daugiausia tyrinėja retoriką, senąją lietuvių raštiją. Parašė veikalus XVI–XVIII amžiaus prakalbos ir dedikacijos (1990; su vertimais iš lotynų, lenkų, vokiečių kalbų), Retorika: Iškalbos stilistika (1999, 2001), Juridinė retorika (2005). Iš lenkų kalbos eilėmis išvertė J. Čečioto Giesmeles apie senovės lietuvius iki 1434 metų (1994), Sodiečio dainas (2019), S. Daugirdo Genealogiją, arba Trumpą didžiųjų Lietuvos kunigaikščių ir jų didžių bei narsių žygių aprašymą (2001), Eugenijaus Renė kūrinių (knyga Poezija. Žemaičių vaizdeliai 2019). Parengė kūrinių apie Lietuvą lenkų kalba antologiją Lietuva, mūsų mieloji motina (Litwo, nasza matko miła, su A. Kalėda ir M. Nedzwedzka, 1996), rinkinį anglų kalba apie M. Mažvydą Martynas Mažvydas and Old Lithuania (1998), A. Rotundo Lenko pasikalbėjimo su lietuviu lenkišką tekstą (2000). Su kitais parašė lietuvių kalbos vadovėlių ir kitų mokomųjų knygų vidurinėms mokyloms.

Lietuvių kalbininkas. Habil. dr. (hum. m., 1994). 1957 m. baigė Vilniaus universitetą. 1957–1966 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute. 1966–1972 m. dėstė Vilniaus universiteto Kauno vakariniame fakultete (1968–1972 m. buvo Lietuvių kalbos ir literatūros katedros vedėjas), 1972–2001 m. dėstė Filologijos fakultete; profesorius (1996).

Tyrinėja lietuvių kalbos sintaksę, funkcinę gramatiką, teksto lingvistiką. Svarbiausias veikalas – Lietuvių kalbos sintaksė (2 d. 1994, 2002). Akademinės Lietuvių kalbos gramatikos (t. 2–3 1971–1976), Kalbos praktikos patarimų (1976, 1985), Lietuvių kalbos gramatikos rusų kalba (Grammatika litovskogo jazyka 1985), Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos (1994, 2005) vienas autorių. Išleido studijų vadovus Žodžių junginių problemos(1976), Lietuvių kalbos sintaksės pratybos (2 d. 1998–2000). M. M. Manserio Anglų– lietuvių kalbų kasdienių frazeologizmų žodyno (1999) lietuviškos dalies vienas sudarytojų, redaktorius. Parengė Daukšių krašto žodyną (2002).

Lietuvių kalbininkė. Habil. dr. (hum. m.; filol. m. dr. 1981). Latvijos universiteto garbės daktarė (2005). 1958 m. baigė Vilniaus universitetą. 1959 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute, 1960–1961 m. –Respublikiniame mokslinės techninės informacijos ir propagandos institute. 1964–2005 m. dėstė Vilniaus universitete (1991–1994 m. buvo Lietuvių kalbos katedros vedėja); profesorė (1983). Nuo 1998 iki 2010 m. dėstė ir Kauno technologijos universitete.

Pagrindinė tyrinėjimų sritis – lietuvių kalbos morfologija, ypač veiksmažodis. Parašė studijų vadovų: Lietuvių kalbos veiksmažodžių veikslai (1965), Leksinės‑gramatinės lietuvių kalbos veiksmažodžio reikšmės (1967), Veiksmažodžio asmens kategorija (1969), Dabartinės lietuvių kalbos veiksmažodis (1971), Lietuvių kalbos morfologija: paskaitos studentams, Dabartinė lietuvių kalba: vadovas užsienio studentams (Modern Lithuanian: a Textbook for Foreign Students, su L. Valeika, abu 1994), Lietuvių kalbos morfologijos pagrindai (2006, pataisytas leidimas 2015), mokomąją knygą Lietuvių kalbos morfologijos pratybos (2009). Kiti veikalai: Lietuvių kalbos morfologija (su kitais, 1976), Gramatinės lietuvių kalbos veiksmažodžio kategorijos (1979), Lietuvių kalbos morfologijos apybraiža (1983), Gramatikos normos ir dabartinė vartosena (su D. Tarvydaite, 1986), Gramatinės lietuvių kalbos vardažodžių kategorijos (1989), Gramatinės formos ir jų vartojimas (su R. Miliūnaite, 2002, 2009). Parengė Druskininkų tarmės žodyną (su G. Naktiniene, V. Vitkausku, 1988). Kalbos praktikos patarimų (1976, papildytas ir pataisytas 1985) viena autorių. Parašė knygas Žodyno normos ir dabartinė vartosena (su D. Tarvydaite, 1998), Lietuvių kalbos kultūra (2000, 2004), Teisininkų kalba ir bendrosios normos (2004), Pirmosios lietuvių kalbos gramatikos (2006), monografiją Svarbesniosios XX amžiaus lietuvių kalbos gramatikos (2015). Parašė straipsnių įvairiais lietuvių kalbos veiksmažodžio, kalbos kultūros, stilistikos klausimais. Paskelbė straipsnių ciklą apie antikos gramatikas. 1997 m. gavo Lietuvos mokslo premiją.

Lietuvių kalbininkas. Dr. (hum. m.; filol. m. kand. 1967). 1962 m. baigė Vilniaus universitetą. 1962–1965 m. Leningrado universiteto aspirantas. 1965–2000 m. dėstė Vilniaus universitete, 1965–1972 m. buvo Eksperimentinės fonetikos laboratorijos vedėjas; docentas (1972 m.). 1968–1989 m. periodinio leidinio Mūsų kalba atsakomasis redaktorius. 1990–2000 m. žurnalo Gimtoji kalba vyriausiasis redaktorius. 1997–2008 m. Lietuvių kalbos draugijos pirmininkas.

Parašė studijų vadovą Kalbos kultūros pagrindai (1980), mokomąją knygą Kalbos kultūros studijos (2005), monografijas Andrius Ašmantas: gyvenimas ir kūryba (2010), Juozas Balčikonis ir didysis „Lietuvių kalbos žodynas“ (2013), Lietuvių kalbos sąjūdis 1968–1988 (2016). Parengė mokomąjį darbą Lietuvių kalbos bendrinė tartis (su A. Pakeriu, 1968, 2004), A. Ašmantui skirtą knygelę Iš lietuvių kalbos kultūros istorijos (1988), A. Ašmanto rinkinį Tautinis ugdymas ir tautos kultūra (2005), atsiminimų knygą apie J. Balčikonį Dėk žodį prie žodžio – turėsi žodyną (su B. Goberiene, 2006), Vietovardžių žodyną (su M. Razmukaite, R. Miliūnaite, 2002), Kazlų Rūdos šnektos žodyną (2 t. 2008–2009), knygą Kazlų Rūdos savivaldybės vietovardžiai (2014), straipsnių rinkinį Lietuvių kalbos normintojai ir puoselėtojai (2010). Sudarė Kalbos praktikos patarimus (1976, 1985), J. Balčikonio Rinktinius raštus (2 t. 1978–1982), A. Ašmanto Rinktinius raštus (1996), rinkinį Dienoraščiai, laiškai, bibliografija (apie A. Ašmantą, 2010). Knygų serijos Kalbos patarimai (2002–2013) vyriausiasis redaktorius. Paskelbė straipsnių iš lietuvių kalbos kultūros, eksperimentinės fonetikos ir kalbos istorijos, recenzijų.

Lietuvių kalbininkė. Dr. (hum. m.; filol. m. kand. 1972 m.). 1967 m. baigė Vilniaus universitetą (lietuvių kalbą ir literatūrą). 1968–1971 m. Maskvos universiteto aspirantė. Nuo 1971–2014 m. dirbo Vilniaus universitete; docentė (1985 m.). 1989–1995 m. lietuvių kalbą dėstė Helsinkio universitete. Mokslinės veiklos pagrindinės sritys: bendroji kalbotyra, lietuvių kalbos istorija, finougristika.

Parašė vadovėlį Kalbos mokslo pagrindai (su Z. Babickiene, 2013), daug straipsnių lietuvių kalbos balsių kaitos, kalbos kultūros klausimais, apie A. Baranausko kalbinius darbus. Sudarė knygas: Baltistikos ąžuolas: Jono Kazlausko gyvenimas ir darbai (su R. Šimukauskaite, 2010), Ką buvo baltams pažadėjęs: Jono Kabelkos gimimo šimtmečiui (2014), Lingvistika – irgi poezija: Alberto Rosino gyvenimas ir darbai (su G. Rosiniene, 2015).

Lietuvių kalbininkė. Dr. (hum. m.). 2000 m. baigė Vilniaus universiteto Lietuvių kalbotyros magistro studijas. 1999–2007 m. dirbo Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje vyresniąja konsultante. 2001–2007 m. VU Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros doktorantė. 2007 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Pilypo Ruigio žodynai“. 2008–2013 m. Lietuvių kalbos katedros lektorė, nuo 2014 m. – docentė.

Mokslinių interesų sritys: sinchroninė ir diachroninė leksikologija ir leksikografija; leksinė semantika ir tipologija, akademinis rašymas ir mokslo kalba. Universitete dėsto šiuos kursus: lituanistinių studijų įvadą (lietuvių filologijos studentams), lietuvių leksikografiją (filologams), leksikografiją (taikomosios kalbotyros, bendrosios kalbotyros ir dalykinės teisės kalbos magistrantams), leksinę tipologiją (filologams), retoriką ir specialybės kalbą (teisininkams), mokslo tiriamąjį darbą (bendrosios kalbotyros magistrantams), leksinę semantiką (doktorantams). Vertėjams dėsto kursą „Bendrinė lietuvių kalba: nuostatos ir vartosena“. Yra paskelbusi monografiją ir dvi studijas, straipsnių Lietuvoje ir užsienyje iš senųjų žodynų ir gramatikų istorijos, parengusi dviejų XVIII a. žodynų kritinius leidimus, skaitmeninių senųjų raštų publikacijų, mokomąją knygą „Lietuvių leksikografija: istorija ir dabartis“.

Aktyviai dalyvauja Vilniaus universiteto, Lietuvių kalbos instituto ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto projektuose, tarptautinėse konferencijose ir tarptautiniuose seminaruose. Tarptautinės duomenų bazės „Lituanistika“ ekspertė, Lietuvos taikomosios kalbotyros asociacijos, asociacijos „Academia salensis“, Baltistikos studijų draugijos (Vokietija) narė. 2013 m. už mokslo pasiekimus įteikta VU rektoriaus mokslo premija. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė nuo 2017 m. (delegavo Vilniaus universitetas), Žodyno pakomisės pirmininkė, taip pat dirba Gramatikos, rašybos ir skyrybos bei Vadovėlių vertinimo pakomisėse.

Informacija parengta remiantis https://www.vle.lt/.

© Vytautas Kardelis, nuotraukų autorius