Latvijos universitetas, Latvistikos ir baltistikos skyriaus Lituanistikos centras
1999 m. įkurtas Latvijos universiteto Lituanistikos centras vykdo šias studijų programas: Baltistikos bakalauro studijų programa, Baltistikos magistro studijų programa. Tai pirmasis Latvijoje akademinis studijų ir mokslo tyrimų centras. Pati idėja brendo jau nuo pat atgimimo laikų. Svarbiausia Lituanistikos centro veikla susijusi su lituanistinių disciplinų dėstymu Latvijos universitete bei jų koordinavimu kitose Latvijos aukštosiose mokyklose.
1999–2017 m. Lituanistikos centrui vadovavo doc. dr. Laimutė Balodė, 2018 m. už lituanistinę veiklą gavusi pirmąją tarpvalstybinę Baltų stipendiją. Nuo 2000 m. centre darbuojasi, o nuo 2018 m. jam vadovauja doc. dr. Edmundas Trumpa. Taip pat lektoriais šiame centre įvairiais laikotarpiais yra dirbusios Monika Balodė, Jolanta Naglė, Kristiāna Tīlika.
2006–2016 m. mokslo metais LU bakalauro ir magistro baltistikos studijų programose sėkmingai veikė Lituanistikos modulis: sudarytos atskiros studentų grupės, kurių specializacija – pagilintos lietuvių šnekamosios kalbos ir gramatikos (iki B1 lygio), lietuvių literatūros, tautosakos, Lietuvos istorijos, lietuvių ir latvių lyginamosios gramatikos, vertimo teorijos studijos. Po 2016 m., panaikinus Lituanistikos modulį, liko trys lietuvių kalbos (iki A2–B1 lygio) kursai bei lietuvių literatūros kursas – visi jie tapo privalomi visiems baltistikos bakalauro studijų studentams. Dabar vienu metu lietuvių kalbos įvairiais lygiais mokosi iki 80 studentų. Centro darbuotojai yra dalyvavę daugelyje vietinių ir tarptautinių projektų, „Interaktyvus Prūsijos žemėlapis“, „Lietuvos lenkų kalbos atlasas“, „Literatūros vertimų dirbtuvės Baltistikos studentams“, „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“.
Lituanistikos centras drauge su studentais baltistais dalyvauja bendrose mokslinėse ekspedicijose (pavyzdžiui, tyrinėja pasienio tarmes). Nuo 2017 m. kartu su Lietuvos rašytojų sąjunga organizuojamos lietuvių poezijos ir prozos dirbtuvės, kurios išaugino keletą talentingų B. Jonuškaitės, V. Braziūno, A. Balbieriaus kūrybos vertėjų. Lituanistikos centre kaupiama naujausia lituanistinė mokslinė literatūra, Lietuvos spaudos leidiniai, tarpusavio vertimų bibliotekėlė. Iš buvusių lituanistikos magistrančių išaugo 1 mokslų daktarė (disertacija apie lietuvių–latvių kalbų tekstyną) ir 2 doktorantės (tematika – lietuvių ir latvių dramaturgijos ryšiai; lietuviškos salos Latvijoje). 7 LU lituanistės yra gavusios valstybinę K. Būgos stipendiją. Kiekvienais metais studijuoti į Lietuvą (Vilniaus universitetą, Vytauto Didžiojo universitetą, Klaipėdos universitetą) išsiunčiama nemažai studentų, pvz., vien 2019 m. į semestro studijas, vasaros kursus ir stovyklą išsiųsti 27 baltistikos studentai. Būtent per Lituanistikos centrą Lietuvos dėstytojams lengviausia atvykti į LU kviestinėms paskaitoms – tokių per LC gyvavimo dvidešimtmetį būta kelios dešimtys.
Berlyno Humboldtų universitetas, Kalbų ir literatūrologijos fakultetas, Vokiečių kalbos ir lingvistikos instituto Lyginamosios-istorinės kalbotyros katedros Lituanistikos centras
Humboldtų universiteto Lituanistikos centras pradėjo veikti profesoriui W. Hockui pradėjus eiti profesoriaus pareigas Vokiečių kalbos ir lingvistikos institute. Lituanistinės studijos siejamos su germanistinėmis studijomis. Dėstomi teoriniai kursai: įvadas į lietuvių kalbą, įvadas į baltų kalbas. Istorinės-lyginamosios kalbotyros katedroje aktyviai vykdomi moksliniai tyrimai. Svarbiausias ir didžiausias projektas – 2013 metais baigtas rengti Etimologinis senosios lietuvių kalbos žodynas (Hock, Wolfgang et al.: Altlitauisches etymologisches Wörterbuch (ALEW). Hamburg: baar 2015). Šešerių metų trukmės projekte, kurį finansavo Vokietijos mokslinių tyrimų fondas, skirtingu metu iš viso dirbo šeši baltistai ir indoeuropeistai, kurių pagrindinė tyrimų kryptis – baltistika. Projekte mokslininkams talkino ir nemažai studentų, šitaip jie sukaupė svarbios darbo su senosios lietuvių kalbos duomenimis patirties, kuria galėjo pasiremti rengdami bakalauro ir magistro darbus. Etimologinis senosios lietuvių kalbos žodynas išleistas 2015 metais.
Baltistikai skirtos paskaitos ir seminarai reguliariai vyksta pagal istorinės lingvistikos studijų programą. Pagal šią programą studentai gali savo pačių iniciatyva gilinti baltistikos žinias. Šitokia galimybe pasinaudoja nemažai studentų, kurie rengia namų, bakalauro ar magistro darbus baltistikos, pirmiausia lituanistikos, temomis. Vis dėlto šitaip jie neįgyja baltistikos specialybės.
2014 m. buvo organzuota Kristijono Donelaičio jubiliejui skirta tarptautinė mokslinė konferencija. Šiuo metu vykdomas projektas: Kritinis senųjų lietuviškų mažųjų tekstų leidimas nuo tradicijos pradžios iki 1700 m. (2019–2022 m.). Vykdant projektą bus atlikta visų žinomų mažųjų tekstų (iki 1000 žodžių) filologinė ir kalbinė analizė. Bus pateikti visų žodžių ir jų formų sąrašai, kurie turi būti istorinės senosios lietuvių kalbos gramatikos pagrindas. Be to, nuo 2012 m. rugsėjo mėn. Humboldtų universitete kasmet organizuojamos lietuvių kalbos vasaros mokyklos, bendradarbiaujant su Vilniaus universitetu rengiami dviejų savaičių intensyvūs lietuvių kalbos kursai kaip projekto Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas dalis.
Frankfurto prie Maino Goethe’s universitetas, Kalbotyros ir kultūrologijos fakultetas, Empirinės kalbotyros institutas
Frankfurto prie Maino Empirinės kalbotyros institute yra vykdoma Baltistikos studijų programa. Programai vadovauja prof. Jolanta Gelumbeckaitė, lietuvių kalbą dėsto dr. Vaida Našlėnaitė Eberhardt.
Frankfurto prie Maino J. W. Goethe’s universiteto Empirinės kalbotyros institute nuo 2005 m. buvo pradėtos dėstyti baltų kalbos, o nuo 2015 m. ėmė veikti reguliari Baltistikos studijų bakalauro programa, integruota į empirinės kalbotyros studijas.
Studentai, pasirinkę baltistiką kaip pagrindines arba gretutines studijas, šalia bendrųjų kalbotyros dalykų studijuoja teorinius baltų kalbotyros dalykus, tradiciškai pradėdami nuo baltų kalbotyros įvado, taip pat senąją lietuvių, šiuolaikines lietuvių ir latvių kalbas, tekstologijos, akcentologijos, morfologijos, leksikos, sintaksės, dialektologijos, prūsų kalbos kursus. Pagal poreikius skaityti konkrečių kursų kviečiami dėstytojai iš Lietuvos aukštųjų mokyklų.
Frankfurte atliekami moksliniai baltistikos tyrimai yra orientuoti į senąjį lietuvių kalbos periodą ir referencinio senosios lietuvių kalbos korpuso rengimą: SLIEKKAS, Interaktyvus Prūsijos žemėlapis, CorDon.
Bendradarbiaujant su Göttingeno universiteto projektu Ancient Indo-European Languages for the 21st century (vadovas prof. dr. Götz Keydana) įrašyta 12 senosios lietuvių kalbos vaizdo paskaitų (prof. Jolanta Gelumbeckaitė ir prof. Jurgis Pakerys). Paskaitų pagrindu rengiamas skyrius knygai „A Handbook of Ancient Indo-European Grammars“ (Cambridge University Press).
Frankfurto baltistai intensyviai bendradarbiauja su Vilniaus, Pizos, Prahos, Stokholmo, Talino universitetais, studentų ir dėstytojų mainus remia Erasmus+ programa. Jau keturi Empirinės kalbotyros instituto studentai yra pelnę Valstybinę Kazimiero Būgos stipendiją (ŠMSM). Projekto Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas antruoju etapu toliau užtikrinama lietuvių kalbos lektoriaus vieta Empirinės kalbotyros institute, todėl studentai turi galimybę studijuoti lietuvių kalbą keturiais kalbos mokėjimo lygiais. Pirmuoju projekto etapu Lietuva čia ir ten: kalba, mokslas, kultūra, visuomenė 2012–2014 m. buvo parengtas atvirosios prieigos elektroninio interaktyvaus mokymo lietuvių kalbos (I–II lygio) kursas vokiškai kalbantiesiems „Regina Juodišiūtė, Elvyra Petrašiūnienė. Lietuvių kalbos mokymo kursas. I dalis. Lietuvių kalbos mokymo kursas. II dalis“ . 2015 m. šio kurso pagrindu parengtas bandomasis mokomojo elektroninio atvirosios prieigos lietuvių–vokiečių kalbų žodyno variantas LiDeW.
Varšuvos universitetas, Bendrosios, Rytų Azijos lyginamosios kalbotyros ir baltistikos katedra
Nors baltų kalbų tyrinėjimo Varšuvos universitete istorija gana ilga, o lituanistikos specialybė Varšuvos universiteto Polonistikos fakultete atidaryta 1988 metais, Varšuvos baltistikos kaip institucijos pradžia laikytini 1990 metai, kai Varšuvos universiteto Polonistikos fakultete buvo įsteigta Baltų filologijos katedra (vadovo pareigos patikėtos prof. habil.dr. Wojciechui Smoczyńskiui). 1994 m. Baltų filologijos katedra buvo sujungta su Bendrosios kalbotyros katedra ir taip atsirado Bendrosios kalbotyros ir baltistikos katedra, kuriai vadovavo prof. habil. dr. Jadwiga Sambor, vėliau prof. habil.dr. Romuald Huszcza ir prof. habil.dr. Jadwiga Linde-Usiekniewicz. Dėl restruktūrizacijos 2009 metais Katedra pakeista į Bendrosios, Rytų Azijos lyginamosios kalbotyros ir baltistikos katedrą (jos pirmasis vedėjas buvo prof. habil. dr. Axel Holvoet, antrasis – prof. habil.dr. Romuald Huszcza), tada išskirtas Baltistikos skyrius, kuriam 2009–2013 m. vadovavo dr. Ana Romančuk, 2013–2014 metais – dr. Inesa Szulska, o nuo 2014 m. – dr. Joanna Tabor.
Studentai į baltistikos studijas priimami nuo 1995 metų. Iš pradžių tai buvo vientisosios magistrantūros studijos, o nuo 2007 m. vyksta priėmimas į I pakopos studijas ir nuo 2010 m. – į II pakopos studijas. 2012 metais studijų programos buvo modifikuojamos pagal Nacionalių kvalifikacijos pamatų reikalavimus.
Katedroje leisti arba leidžiami žurnalai ir tęstiniai leidiniai: „Linguistica Baltica“ (tarptautinis kalbotyros metraštis, 1992–2002 m.), „Baltic Linguistics“ (tarptautinis kalbotyros metraštis, nuo 2010 m.), „Baltica Varsoviensia“ (monografijos ir straipsnių rinkiniai, nuo 1998 m.), „Prace Bałtystyczne. Język, literatura, kultura“ (straipsnių rinkiniai, nuo 2003 m.). Baltistikos studijos (kryptis: baltų filologija, specialybė: lituanistika ir letistika) vyksta Varšuvos universiteto Polonistikos fakultete. Pirmieji studentai buvo priimti į baltistikos specialybę 1995 metais ir nuo to laiko Katedrą yra palikę keli šimtai absolventų – lietuvių ir latvių filologijos specialistų. Varšuvos baltistika yra viena iš dviejų akademinių įstaigų Lenkijoje, vykdančių šios srities dviejų pakopų studijas. Baltistikos studijų programa apima visų pirma intensyvų lietuvių ir latvių kalbų mokymą nuo pagrindų; lietuvių kalbos mokoma nuo pirmo I pakopos kurso, o latvių – nuo antro kurso. Pirmojoje studijų pakopoje studentai išmoksta lietuvių kalbą B2+ lygiu, o latvių kalbą – B1 lygiu. II pakopoje pasiekia lietuvių kalbos mokėjimo C2 lygį, o latvių – C1. Be šių dviejų labai įdomių ir retų kalbų baltistai susipažįsta su Lietuvos ir Latvijos istorija, literatūra ir kultūra, mokosi vertimo meno ir daug kitų filologui reikalingų bendrųjų dalykų, tokių kaip kultūros antropologija, filosofijos istorija, bendroji kalbotyra ar svetimųjų kalbų mokymo metodika. Kasmet po kelis studentus gauna stipendijas (vyriausybės, Erasmus programos ir kitų projektų) ir gali išvažiuoti mokytis Vilniaus ir Rygos universitetuose. Katedroje dažnai lankosi dėstytojai iš Lietuvos ir Latvijos (pvz., pagal Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimo projektą), kurie dalijasi su studentais savo žiniomis – dalyvauja susitikimuose ir veda seminarus. Baltistikos skyriaus darbuotojai vykdo individualius mokslinius tyrimus literatūros ir kalbotyros srityse, aktyviai užsiima vertimo veikla: verčia į lenkų kalbą lietuvių grožinę literatūrą bei mokslinio pobūdžio tekstus, dalyvauja vertimo dirbtuvėse ir seminaruose (organizuojamuose, pvz. Kolegium Europy Wschodniej Vroclave ar Paribio fondo Krasnagrudoje), ruošia lietuvių poezijos antologiją pagal bendrą Lietuvos ir Lenkijos PEN klubų projektą, rengia Varšuvoje susitikimus su lietuvių poetais festivalyje „Poezijos pavasaris“.
Poznanės Adomo Mickevičiaus universitetas, Baltologijos skyrius
Baltologijos skyrius – gilias tradicijas turintis lituanistikos (baltistikos) centras, vykdo visų pakopų lituanistines studijas. Dabartinio Baltologijos skyriaus vadovė prof. Ewa Stryczyńska-Hodyl – pirmosios lituanistikos laidos studentė, daktarė ir profesorė. Nuo 2008 m. skyriui vadovaujant prof. Nicolei Nau, organizuojamos tarptautinės mokslinės konferencijos „Perspectives of Baltic Philology“, leidžiami straipsnių rinkiniai. Skyriaus darbuotojai publikuoja su lietuvių ir latvių kalbos dialektologija, kalbos istorija ir gramatika, tautosaka, literatūra ir mitologija susijusius straipsnius, leidžiami habilitaciniai darbai, knygos. Be lietuvių kalbų dėstomi ir kiti bendrieji (kultūrologiniai) dalykai (Lietuvos istorija, Šiuolaikinės Lietuvos kultūra ir kt.). Skyriaus darbuotojai kasmet rengia su Lietuva, jos kultūra, istorija ir lietuvių kalba susijusius renginius (Mokslininkų nakties metu, Poznanės kultūros ir meno festivalyje, Įvairių kultūrų festivalyje). Baltologijos skyrius palaiko ryšius su lietuvių bendruomenėmis Punske ir kt., savo lėšomis aktyviai dalyvauja kultūriniuose renginiuose mokyklose ir gimnazijose.